Fotoaparatas paruoštas, baterija pilna, kadras laukia. Paspaudžiate filmavimo mygtuką ir po kelių sekundžių įrašymas sustoja. Dar nemaloniau, kai problema paaiškėja vestuvėse, renginyje ar filmuojant medžiagą, kurios pakartoti jau nepavyks. Atminties kortelė šalia objektyvų ir kamerų atrodo kaip smulkus pirkinys, tačiau filmuojant jos charakteristikos gali nulemti, ar kamera apskritai leis naudoti pasirinktą vaizdo režimą.
Maža kaina savaime nereiškia blogos kortelės. Kur kas pavojingiau pirkti pagal gigabaitų skaičių ir ignoruoti greičio žymėjimą, fotoaparato reikalavimus bei kortelės kilmę.
Greičio klasė filmavimui gali būti svarbesnė už talpą
128 ar 256 GB užrašas pakuotės priekyje greitai patraukia akį. Vis dėlto talpa nusako, kiek duomenų kortelėje tilps, o ne kaip greitai kamera galės juos įrašyti. SD Association naudoja kelias greičio klasių sistemas. Video Speed Class žymima V raide: V10, V30, V60 ar V90. Skaičius nurodo garantuojamą minimalų nuoseklaus rašymo greitį megabaitais per sekundę. V30 reiškia bent 30 MB/s, V60 – 60 MB/s, V90 – 90 MB/s.
Fotografuojant pavienius kadrus toks skirtumas gali likti beveik nepastebimas. Ilgiau filmuojant didesniu duomenų srautu kortelė turi nuolat priimti kameros siunčiamą informaciją. Jei ji tam per lėta, pasirinktas įrašymo režimas gali neveikti taip, kaip tikėjotės.
Užrašas „4K“ dar nepasako, kokios kortelės reikia
Du fotoaparatai gali filmuoti 4K raiška ir reikalauti skirtingų atminties kortelių. Priežastis slypi naudojamame įrašymo formate, duomenų sraute, kadrų dažnyje ir pačios kameros galimybėse.
Canon EOS 90D specifikacijoje, tarkime, 4K arba 120 k./s. „Full HD“ režimams nurodoma UHS-I U3 arba aukštesnės klasės kortelė, o įprastam „Full HD“ pakanka žemesnių reikalavimų. Sony savo kamerų rekomendacijose kai kuriems XAVC S HD, XAVC S 4K ir XAVC HS 4K režimams nurodo U3 arba V30 korteles.
Dėl šios priežasties prieš perkant SD kortelė turėtų būti derinama prie konkretaus fotoaparato instrukcijos, o ne prie bendro užrašo „tinka 4K“.
UHS-II kortelė nepadarys senesnio fotoaparato greitesnio
Čia lengva išleisti daugiau, nors praktinio skirtumo nebus. SD kortelės skiriasi ir naudojama duomenų perdavimo sąsaja. Greitesnė kortelė gali veikti lėtesnį standartą palaikančiame įrenginyje, tačiau jos galimybės bus apribotos pačios kameros. Sony savo techninėje informacijoje tiesiai rekomenduoja patikrinti, ar fotoaparatas ir kortelė palaiko tą patį UHS standartą.
Todėl prieš pirkdamas žiūrėčiau ne į didžiausią skaičių pakuotėje, o į kelis praktiškus dalykus. Jie padeda greitai atmesti korteles, kurių jūsų kamerai nereikia arba kurios gali būti per lėtos.
- Patikrinkite fotoaparato palaikomą SDHC, SDXC ir UHS tipą.
- Suraskite gamintojo nurodytą kortelės klasę pasirinktam filmavimo režimui.
- Įvertinkite V30, V60 ar V90 žymėjimą pagal reikalaujamą rašymo greitį.
- Pagalvokite, kiek realiai filmuojate, prieš mokėdami už didžiausią talpą.
- Įsitikinkite, kad perkate iš pardavėjo, kuriuo pasitikite.
SD Association nurodo, kad SDHC kortelių talpa yra didesnė nei 2 GB ir siekia iki 32 GB, o SDXC kategorija prasideda virš 32 GB ir siekia iki 2 TB. Pats įrenginys turi palaikyti pasirinktą kortelės tipą.
Įtartinai gera kaina kartais slepia visai kitą problemą
Didelės talpos ir aukštos greičio klasės kortelė už neįprastai mažą kainą vilioja, tačiau verta patikrinti pardavėją. Atminties kortelių rinkoje pasitaiko klastočių. SanDisk savo 2026 m. atnaujintoje medžiagoje pateikia padirbtų SD ir microSD kortelių požymius, o saugaus pirkimo rekomendacijose mini neteisingus produktų pavadinimus, prastą spaudos kokybę, rašybos klaidas bei mažesnę realią talpą nei nurodyta ant pakuotės.
Filmavimo dieną sužinoti, kad 256 GB kortelė realybėje nėra tokia, kokia buvo parduota, būtų labai brangi „nuolaida“.
Naują kortelę verta paruošti dar prieš svarbų filmavimą
Naujo pirkinio nepalikčiau neišbandyto iki renginio ryto. Kortelę verta įdėti į kamerą, suformatuoti pagal konkretaus fotoaparato instrukciją ir įrašyti bandomąjį vaizdo failą tuo režimu, kuriuo ketinate dirbti. Canon rekomenduoja naujas arba kitu įrenginiu anksčiau formatuotas korteles formatuoti pačiame fotoaparate.
Svarbi medžiaga vis tiek neturėtų gyventi vienoje kortelėje. Baigus filmavimą failus verta kuo greičiau nukopijuoti į kitą laikmeną ir prieš formatavimą įsitikinti, kad kopija tikrai veikia.
Gera atminties kortelė nėra pati brangiausia lentynoje. Ji yra pakankamai greita jūsų kameros režimui, suderinama su fotoaparatu ir nupirkta iš patikimo šaltinio. Kartais keli papildomi eurai čia atrodo nereikšmingi, kol kortelėje nėra vienintelio kadro, kurio antrą kartą nufilmuoti jau nebus galima.
