Patiriant nuolatinį nerimą, stiprią įtampą ar kitus emocinius sunkumus, Vilniuje galima kreiptis į psichologą, psichoterapeutą arba psichikos sveikatos priežiūros įstaigą. Tinkamas pasirinkimas priklauso ne vien nuo simptomų pavadinimo, bet ir nuo jų intensyvumo, trukmės, poveikio kasdieniam gyvenimui bei bendros žmogaus sveikatos būklės.
Kada verta ieškoti profesionalios pagalbos?
Trumpalaikis nerimas ar stresas yra įprasta reakcija į sudėtingas aplinkybes. Tačiau profesionalios pagalbos verta ieškoti, kai nerimas ilgai nepraeina, ima riboti kasdienę veiklą, trukdo miegoti, dirbti, mokytis, palaikyti santykius arba žmogus pradeda vengti vis daugiau situacijų.
Pagalbos galima kreiptis ir anksčiau – nebūtina laukti, kol sunkumai taps nepakeliami. Psichologinės konsultacijos gali padėti aiškiau suprasti emocines reakcijas, stresą palaikančias aplinkybes ir galimus problemų sprendimo būdus.
Kai reikalingas nuoseklesnis terapinis darbas, psichoterapeutai Vilniuje gali būti pasirenkami pagal jų kvalifikaciją, psichoterapijos kryptį ir sritis, su kuriomis jie dirba. Specialisto aprašyme verta tikrinti ne tik bendrą paslaugos pavadinimą, bet ir konkrečią jo profesinę kvalifikaciją.
Nerimas gali būti labai skirtingas
Vienas žmogus gali nuolat nerimauti dėl darbo, sveikatos ar artimųjų, kitas patirti staigius intensyvios baimės epizodus, trečias – vengti socialinių situacijų. Todėl vien žodis „nerimas“ dar nepasako, kokia pagalba tinkamiausia.
Pirmųjų susitikimų metu specialistas paprastai siekia geriau suprasti simptomus, jų pradžią, situacijas, kuriose jie sustiprėja, ir poveikį kasdieniam funkcionavimui. Jei kyla įtarimų, kad simptomams gali turėti įtakos fizinė sveikata arba reikalingas medikamentinis gydymas, gali būti rekomenduojama gydytojo konsultacija.
Psichologas vaistų neskiria. Medikamentinį gydymą vertina ir skiria tam teisę turintis gydytojas.
Kokią terapijos kryptį rinktis?
Vienas iš metodų, turinčių mokslinių įrodymų gydant nerimo sutrikimus, yra kognityvinė elgesio terapija. NICE gairėse KET rekomenduojama kaip viena iš psichologinio gydymo galimybių generalizuoto nerimo sutrikimo atvejais, o panikos sutrikimo atveju KET taip pat yra rekomenduojamas psichologinis gydymas.
Tačiau tai nereiškia, kad žmogus pats turi nustatyti diagnozę ir pagal ją pasirinkti metodą. Tikslingiau aptarti sunkumus su kvalifikuotu specialistu ir kartu įvertinti galimus pagalbos būdus.
Taip pat svarbus žmogaus santykis su terapeutu. Net tinkamai parinktas metodas reikalauja galimybės atvirai kalbėti apie sunkumus ir bendradarbiauti.
Kada vien planinės konsultacijos gali nepakakti?
Jeigu emociniai sunkumai tampa labai intensyvūs, žmogus nebegali pasirūpinti pagrindiniais savo poreikiais, atsiranda minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę arba kyla tiesioginis pavojus sau ar kitiems, nereikėtų apsiriboti laukimu iki įprastos planinės konsultacijos. Tokiu atveju reikalinga skubi profesionali pagalba.
Kitais atvejais pirmasis susitikimas gali būti ramus situacijos įvertinimo etapas. Nebūtina iš anksto tiksliai žinoti, ar reikalinga trumpalaikė konsultacija, psichoterapija ar kitas pagalbos būdas. Tai galima aptarti su specialistu, įvertinus konkrečius sunkumus ir žmogaus tikslus.
