Tarptautinė el. prekyba: pasinaudokite galimybėmis

Internetinio verslo plėtra į Europą

Verslui keliantis į virtualiąją erdvę, Lietuvai ir kitoms mažų rinkų valstybėms plėtra į užsienį tampa ypač aktuali. Atrodytų, gyvename globaliame pasaulyje, kuriame verslas patiria vis mažiau apribojimų ir suvaržymų, deja, kalbos barjeras gali turėti labai didelį neigiamą poveikį ekonominėms veikloms Europoje, ypač tarpvalstybinei elektroninei prekybai. Tokią išvadą pateikia Europos Parlamento tyrimų tarnybos Mokslinių perspektyvų tyrimo skyrius 2017 m. paskelbto kelerius metus vykdyto tiriamojo projekto „Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje – Gimtosios kalbos projektas“ išvadose. Atlikta išties išsami studija, kurios metu nustatyta, kad nors internetine prekyba užsiimančių Europos Sąjungos įmonių skaičius didėja, tačiau tik 44 proc. jų internetu prekiauja ne vien vidaus rinkoje. Projekto išvadose minima, kad  tik 16 proc. ES piliečių 2015 m. ką nors įsigijo internetu iš kitų ES šalių. Kaip viena iš šio atotrūkio priežasčių įvardijamas būtent kalbos barjeras – apie 50 proc. Europos vartotojų mano, kad jie nepasirengę pirkti ką nors kita kalba. Studija išties įdomi ir turėtų būti naudinga ketinantiems pradėti ar plėsti tarptautinę prekybą, ypač internetinę. Kadangi tyrimas vykdytas daug metų, natūralu, kad kai kurie duomenys jau paseno, nors rezultatai apskelbti visai neseniai.  Bet kuriuo atveju studija įdomi, su ja lietuvių  kalba susipažinti galima atsisiuntus iš čia (pdf formatas).

Ne paslaptis, kad internete dominuoja anglų kalba. Tą patvirtina ir organizacijos „W3Techs“ atliekama duomenų analizė, taip pat minima minėtoje studijoje. „W3Techs“ analizuoja 10 milijonų labiausiai lankomų interneto svetainių, remdamasi „Alexa“ (Alexa Internet, Inc. yra dukterinė Amazon.com, Inc. įmonė) reitingu. Net 51,4 proc. populiariausių interneto svetainių turinys pateikiamas anglų kalba, antroji pagal populiarumą – rusų kalba – naudojama vos 6,8 proc. interneto svetainių, vokiečių – 5,6 proc., japonų – 5,3 proc., ispanų – 5,1 proc., prancūzų – 4,1 proc., portugalų – 2,6 proc., italų – 2,4 proc. Į populiariausiųjų dešimtuką pakliūva ir mūsų kaimynė Lenkija, tačiau, nepaisant didelio gyventojų skaičiaus, vos 1,7 proc. pasaulio svetainių turinys pateikiamas lenkų kalbą.

Lietuvos verslininkai į šį akivaizdžiai matomą didžiulį atotrūkį tarp anglų kalbos ir kitų plačiai paplitusių kalbų vartojimo internete turėtų pažvelgti kaip į didelį potencialą verslo plėtrai. Šie aukščiau paminėti skaičiai tuo pačiu yra ir itin geras konkurencinės aplinkos rodiklis. Sukūrę internetinę parduotuvę lenkų, vokiečių, italų ar prancūzų kalba, patirsite 10-20 kartų mažesnę konkurenciją nei tuo atveju, jei informaciją apie savo prekes ir paslaugas pateiksite vien anglų kalba. Dar mažesnė konkurencija laukia prekių aprašymus išsivertusių į švedų ir norvegų kalbas, antra vertus, tuo pačiu mažesnė ir rinka. Šioms tendencijoms palankūs ir Statistikos departamento skelbiami eksporto duomenys, iš kurių matyti, kad lietuviškos kilmės produktai turi paklausą ne tik Rusijoje, kuri daug metų išlieka pagrindinė Lietuvos prekių importo ir eksporto partnerė, tačiau ir Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Estijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Prancūzijoje.

Šiandien internetu užsienyje perka ir vis daugiau lietuvių. Nė kiek nemažėjantys emigracijos mastai taip pat tik dar labiau prisideda prie ir taip mažos lietuviškos internetinės rinkos susitraukimo. Todėl Lietuvos įmonių, ypač mažųjų, siekis išeiti į užsienio rinkas neretai yra vienintelė galimybė nebankrutuoti ir net ženkliai plėstis.

Kokybiškas interneto parduotuvės teksto vertimas – būtinybė 

Nors interneto svetainė ar el. parduotuvė, pristatanti įmonės veiklą, produkciją bei paslaugas, tampa ir įmonės veidu, ir prekybos įrankiu, deja, neretai net ir didelės Lietuvos įmonės į jų kūrimą žiūri itin atsainiai, nesureikšmindami turinio kokybiško vertimo būtinybės. Pasitaiko atvejų, kai profesionalūs vertėjai samdomi tik retesnėms kalboms, o vertimo į anglų ar rusų kalbas užduotis pavedama tiesiog tinklalapio administratoriui ar bet kuriam kitam įmonės darbuotojui, neva gerai mokančiam šią užsienio kalbą. Rezultate dažniausiai gaunamas prastas, kartais netgi pažodinis vertimas, kuris žmogui, kuriam ta kalba yra gimtoji, iškart suformuos prastą pirminį įspūdį. Visgi į tarptautinę rinką žengiančiai kompanijai verta nusimatyti biudžetą ir profesionalioms interneto svetainės ar el. parduotuvės tekstų, prekių ir paslaugų aprašymų vertimo paslaugoms.

Vertimų biuro UAB „Klaipėdos vertimai“ direktorės Vitalijos Ragulinos teigimu, užsakymų išversti interneto svetaines į įvairias kalbas pasitaiko vis dažniau. Dažniausiai tai laivybos, maisto pramonės, įdarbinimo, baldų gamybos, medienos apdirbimo, statybos, medicinos sferose veiklą vykdančios įmonės. Verčiant specializuotus tekstus net ir patiems geriausiems vertėjams labai dažnai būtinos atitinkamos srities specialisto ir gimtakalbio redaktoriaus konsultacijos.

Vertimų biuro vadovė išskyrė dar vieną sritį, kuriai keliami ypač aukšti reikalavimai vertimo kokybei – tai reklaminiai ir rinkodaros tekstai, kokių būna daug internetinėse parduotuvėse. Specialistės teigimu, labai svarbu reklaminį tekstą versti kūrybiškai, nes tokie tekstai turi likti įsimintini, skambūs, stilingi bei pritaikyti tam tikrai vartotojų grupei, atsižvelgiant į jos interesus ir kultūrinius bruožus bei mentalitetą. Vertimų biuro vadovė pabrėžė, kad verčiant rinkodaros tekstus labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su klientu, konsultuotis su gimtakalbiais redaktoriais užsienio šalyje, į kurios kalbą verčiama.

Pasak Vitalijos Ragulinos, internetinių parduotuvių vertimas į užsienio kalbą jau irgi nėra retas reiškinys. Nors tebevyrauja vertimai į anglų, rusų, latvių ir estų kalbas, pasitaiko užsakymų parduotuves išversti ir į lenkų, vokiečių, švedų, norvegų, prancūzų kalbas. Šiuolaikiniai Lietuvos vertimų biurai klientams gali pasiūlyti aukštos kokybės vertimus raštu į daugybę skirtingų kalbų: anglų, danų, olandų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, rusų, lenkų, prancūzų, italų, estų, norvegų, švedų, suomių, ispanų, baltarusių, rumunų, kroatų, serbų, o esant poreikiui – ir į gerokai retesnes kalbas, pavyzdžiui, persų, turkų, arabų ar korėjiečių. Dauguma biurų dirba ir nuotoliniu būdu – užsakymus vertimui tiek pateikti, tiek pačią vertimo paslaugą gauti galima šiuolaikišku elektroniniu būdu, todėl klientams nebesvarbu, kuriame Lietuvos ar net užsienio krašte įsikūręs vertimų biuras.

Planuojant verslo investicijas, aktuali ir interneto svetainės ar el. parduotuvės išvertimo kaina. Mažiausias išlaidas vertimui patiria paslaugų, gamybos įmonės arba prekiaujančios tik sava produkcija. Tokiais atvejais verčiamų tekstų nėra daug, todėl ir kaina nėra didelė. Tinklalapių vartotojo sąsajos vertimas taip pat nekainuoja daug – tiesiog beveik nėra ten ką versti.

Vertimo kaina skiriasi priklausomai nuo vertimo lygio, todėl kiekvienu atveju žiūrima individualiai. Kaina priklauso ne tik nuo teksto apimties, jo specifikos (temos), bet ir kalbos, į kurią reikia išversti. Orientuojantis į kokybę, klientams visada siūloma ir papildoma gimtakalbio redaktoriaus paslauga. Specialistė sutinka, kad tokių vertimų kaina gerokai išauga, nes su tekstu dirba mažiausiai trys žmonės, tačiau, pasak jos, norint tik geriausių rezultatų, toks papildomas teksto redagavimas yra būtinas nepriekaištingai vertimo kokybei užtikrinti. V. Ragulinos teigimu, tik asmuo, kuriam ta kalba yra gimtoji, gali pajusti visus kalbos aspektus ir suredaguoti tekstą taip, kad jis skambėtų natūraliai. Gerai parinkti stiliaus niuansai ir dėmesys būsimojo skaitytojo kultūros ypatybėms neišduoda, kad Jūsų interneto svetainių tekstai yra versti – skaitančiajam jie atrodo sukurti šia kalba, todėl atrodo savi ir priimtini. Vertėjams itin smagu iš klientų išgirsti atsiliepimų, kad užsieniečiai supranta, jog apsipirko lietuviškoje parduotuvėje tik tada, kai kartu su prekėmis gauna lietuvišką sąskaitą.

Iššūkių yra ir daugiau

Jei internetine prekyba užsiimate jau ir dabar, tuomet neabejotinai suprantate, kad vien išversti prekių aprašymus į kitą kalbą nepakaks, nebent turite pasiūlyti kažką išties unikalaus. Realiame gyvenime, tikintis pasisekimo naujoje rinkoje, tenka atlikti daug „namų darbų“. Svarbu įsigilinti į vietinės rinkos specifikas, pirkėjų įpročius. Pavyzdžiui, vienų šalių klientai internetu perka be klausimų, kiti – mėgsta prieš tai paskambinti ar parašyti, todėl teks iš anksto apmąstyti, kaip elgsitės gavę klausimą italų kalba. Čia nemokama „Google“ vertimų paslauga gali ir nepadėti…

Kitas pavyzdys – nors užsakymų apmokėjimas per „Paypal“ platformą daugelyje užsienio šalių yra tapęs norma, jei tik tokį būdą pasiūlysite pirkėjui iš Lenkijos, užsakymo galite taip ir nesulaukti (pasufleruosiu, ten vis dar ypač populiariausia mokėti grynaisiais prekių pristatymo metu).

Patiko? Pasidalink:
Facebook0
Google+0
https://blg.lt/internetine-prekyba/tarptautine-el-prekyba-pasinaudokite-galimybemis/
Twitter2
LinkedIn1

Autorius: Tomas Žilinskas

Domiuosi viskuo, kas vyksta internete – el. prekyba, internetine rinkodara, SEO. Atsidaręs savo CV matau, kad jau 10 metų iš to ir duoną valgau. Ir vis negana. Norisi ir pačiam tobulėti, ir savo žiniomis dalintis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *