Konkurencija internete

Konkurencija internete: kiek pasaulyje yra interneto svetainių?

Nuo 1989 m. kovo, kuomet britų inžinierius ir informatikas Tim Berners-Lee kartu su kolegomis davė pradžią pasauliniam WWW tinklui, įvyko daugybė permainų.  Ne tik neįtikėtinu mastu tebeauga tinklalapių skaičius, bet ir evoliucionavo pirminis WWW tikslas. Vos per keletą metų internetas sugebėjo pakeisti žmonijos verslo ir bendravimo įpročius. Pasaulis sumažėjo. Jei pradžioje mokslininkai entuziastingai džiaugėsi galimybe dalintis moksline informacija su kolegomis visame pasaulyje, šiandien susikoncentruota į tai, kaip interneto turinį paversti pinigais – parduoti prekę ar paslaugą. Juk su itin nedidelėmis investicijomis bet kas panorėjęs gali turėti savo internetinę svetainę ar el. parduotuvę – milžiniška erdvė, o tuo pačiu ir rinka tapo atvira visiems.

Ir namų šeimininkė, facebook paskyroje, supermamų forume ar savo internetiniame dienoraštyje pasakojanti, kokie skanūs vakar gavosi vištienos kepsneliai, ir verslininkas, ką tik atidaręs savo internetinę parduotuvę, ir naujienų portalas bei pasaulinio lygio kompanija tikisi, kad jų internetiniuose puslapiuose kažkas lankysis. Vieni tik tikisi, kiti tuo tarpu investuoja daugiaženkles sumas į lankomumo didinimą. O konkurencija internete sparčiai auga kartu su didėjančių tinklalapių skaičiumi. Paradoksas – neretai interneto verslininkams tenka varžytis net su apie tai nieko neįtariančiomis namų šeimininkėmis…

Ar teko paskutiniu metu internete ieškoti kažkokios specifinės informacijos anglų kalba? Turbūt pastebėjote, kad neretai pirmosiose Google paieškos pozicijose vietą išsikovoja tinklalapiai su beverčiu turiniu, skirti kažką parduoti, pareklamuoti ar tiesiog kimšte prikimšti reklamos, tikintis, kad ant jos kažkas paspaus. Dažniausiai taip atsitinka SEO dėka. Taigi nors Google visomis išgalėmis stengiasi su tuo kovoti, kartu su milžiniškais tempais internete augančiais informacijos kiekiais didėja ir problema rasti tai, ko iš tikrųjų ieškote, ypač anglų kalba.

Kiek pasaulyje yra internetinių svetainių?

Nors klausimas atrodo ganėtinai paprastas, deja, į jį atsakyti galima tik labai apytiksliai. Interneto niekas griežtai nekontroliuoja, todėl tokios apskaitos nėra. Antra vertus, sunku ir apibrėžti, kas yra internetinė svetainė – ar kiekvieną facebook paskyrą ar wordpress.com, blogger.com ir kituose panašiuose portaluose rašomą dienoraštį reikėtų skaičiuoti kaip atskirą tinklalapį? Nors domenas tas pats, bet turinys gi gali būti visiškai unikalus.

Vienas iš patikimesnių tokios statistinės informacijos šaltinių galėtų būti „Netcraft Web Server Survey“ projektas, nuo 1995 m. tiriantis internete viešai per http pasiekiamus serverius (hosts arba host names, angl.). „Netcraft“  robotai-vorai analizuoja interneto svetainių pradinius puslapius ir lygina su kitais, kuriuos aptinka tuo pačiu IP adresu, todėl  skirtingo turinio svetaines išskiria atskirai. Tokias svetaines „Netcraft“ vadina aktyviomis. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, pasinagrinėkime pavyzdžius: www.kazkokstinklalapis.lt ir shop.kazkokstinklalapis.lt bus priskaičiuotos kaip dvi atskiros svetainės. Jei jų tituliniai pateikia kažkokią informaciją lankytojui ir yra skirtingi, abi svetainės bus priskaičiuotos kaip aktyvios.

Štai kai 2011 m. kovo mėn., kai pirmą kartą pasidomėjau „Netcraft“ statistiniais duomenimis ir juos tuomet išsisaugojau, buvo skelbiama, kad pasaulyje aptikta daugiau nei 298 milijonai internetinių svetainių – net 13 milijonų daugiau negu tais pačiais metais prieš mėnesį. Iš jų su besiskiriančiu turiniu– daugiau nei 105 mln. Todėl buvo labai smalsu pasižiūrėti, kaip situacija pasikeitė per 7 metus. O pasikeitė neįtikėtinai – 2018 m. sausio mėnesį „Netcraft“ aptiko net 18052600101 (1 mlrd. ir 805,26 mln.) internetinių svetainių, iš kurių aktyvių – 171648771. Štai šis skaičius mums ir įdomus – prie tiek svetainių informacinio turinio kūrimo nagus prikišo žmogus.

Sutikite, tai milžiniškas šuolis nuo 1997 metų, kuomet interneto svetainių skaičius perkopė pirmąjį milijoną.

Interneto svetainių skaičius

Kodėl taip skiriasi bendras ir aktyvių svetainių skaičius? Neretai į tą pačią svetainę yra nukreipiami keli skirtingi domenai. Taip pat kaip neaktyvios svetainės priskaičiuojamos ir tos, kurios dar nesukurtos. Pavyzdžiui, vos užregistravus domeną, svetainių talpinimo (hostingo) bendrovės vietoj būsimos svetainės dažnai rodo standartinį pranešimą apie tai, kad adresas paruoštas naudojimui. Panašius tinklalapius rodo ir domenų perpardavinėtojai – apsilankius rodomas pranešimas, kad šis adresas parduodamas. Tokių pavyzdžių yra daug, ir „Netcraft Web Server Survey“ stengiasi tokius atpažinti. Diagramoje matome, kad bendras svetainių skaičiaus augimo šuolis itin pastebimas per paskutinį dešimtmetį, kai tuo tarpu aktyvių svetainių skaičiaus augimas yra gana tolygus.

„Netcraft Web Server Survey“ viešai skelbia savo tyrimo metodus, iš kurių aišku, kad aktyvių svetainių skaičiavimų patikimumas turi išlygų. Pavyzdžiui, tikrinant, kokias svetaines aptarnauja tam tikru IP adresu pasiekiamas interneto serveris, remiamasi specialia formule, pagal kurią serveriuose, talpinančiuose ypač didelį kiekį svetainių, patikrinama tik nedidelė dalis jų. Pavyzdžiui, jei vienas serveris talpina daugiau nei 100 tūkst. svetainių, iš jų aplankoma ne daugiau 700. Be to, kaip atskiros svetainės nėra įskaičiuojamos tos, kurios neturi atskiro domeno ar subdomeno. Taigi facebook.com, kur vartotojai gali susikurti labai vienas nuo kito besiskiriančius puslapius (grupes, verslo paskyras), į „Netcraft“ statistiką patenka kaip viena svetainė, nors 2018 m. vasario mėn. „Google“ buvo suindeksavusi net apie 525 mln. vidinių „Facebook“ puslapių.

Kiek pasaulyje užregistruota domenų?

Kitas, nors ir dar mažiau tikslus, būdas svetainių skaičiui sužinoti – suskaičiuoti, kiek pasaulyje yra užregistruotų aktyvių aukščiausio lygio domenų. Domenų skaičius dėl jau išvardintų priežasčių nesutampa su unikalių svetainių skaičiumi – dalis užregistruojama ir niekad nenaudojama (pvz., registruojama vien tam, kad neužregistruotų kiti arba tiesiog perpardavimui). Bet visgi žvilgtelėkime į kai kurių domenų registravimo statistiką, kurią skelbia vienas didžiausių domenų registratorių „Verisign“, bendradarbiaudamas su šioje srityje tyrimus atliekančia kompanija „ZookNIC“:

2017 m.  trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo registruota 330,7 mln. domenų:

  • .com – 130,8 mln.
  • .cn (Kinija) – 21,4 mln.
  • .tk (Tokelau) – 19,1 mln.
  • .de (Vokietija) – 16,3 mln.
  • .net – 15 mln.
  • .uk (Jungtinė Karalystė) – 10,7 mln.
  • .org – 10,3 mln.
  • .ru (Rusija) – 6,4 mln.
  • .info – 6 mln.
  • .nl (Nyderlandai) – 5,8 mln.
  • .br (Brazilija) – 3,9 mln.
  • .eu (Europos Sąjunga) – 3,7 mln.
  • .fr (Prancūzija) – 3,1 mln.
  • .au (Australija) – 3,1 mln.
  • Visi kiti – 75,1 mln.

.lt domenai. Konkurencija lietuviškajame internete.

Vienas iš tų nedaugelio dalykų, kuriais gali pasidžiaugti Lietuvos verslininkai – santykinai nedidelė konkurencija lietuviškajame internete. 2009 metų balandžio 6 dieną įkurtų .lt domenų skaičius pasiekė 100 000 ir, panašu, kad per 10 metų padvigubės – 2018 m. vasario 11 d. registruotų domenų skaičius siekė  188076. Skaičius pastoviai kinta, tai jį patys bet kada galite pasižiūrėti čia.

Svetainių skaičius neparodo tikrosios konkurencijos internete!

„Google“ laikosi politikos savo paieškos rezultatuose rodyti rezultatus iš skirtingų svetainių, taigi paieškos pirmajame rezultatų lape retai kada pamatysite tos pačios svetainės atskirus puslapius paminėtus daugiau nei 2-3 kartus. Tačiau visgi tikrąją konkurenciją parodo ne bendras internetinių svetainių skaičius, o visų svetainėse esančių, Google suindeksuotų puslapių skaičius, kitaip tariant, svarbus ne svetainių skaičius, o jų vidinių puslapių skaičius – „Google“ gi ne visada veda į titulinį svetainės puslapį.

Beveik prieš 10 metų  buvo populiarus juokelis, kad nors lietuviai žinojo, kad visus atsakymus ras supermama.lt forume, bet iš įpročio vis tiek prieš tai pasitikrindavo ir per „Google“. Juokinga, bet tame yra dalelytė tiesos. Neabejoju, kad naudodamiesi „Google“  pastebėjote, jog kažko ieškant neretai kaip rezultatai pateikiami ir puslapiai iš įvairių diskusijų forumų ir asmeninių tinklaraščių (blogs, angl.), t.y. rodomi puslapiai, kurie sudaro tik mažytę dalį internetinės svetainės, kurioje jie patalpinti. Priklausomai nuo populiarumo, diskusijų forume gali būti dešimtys, šimtai tūkstančių ar net milijonai puslapių. Štai paminėtos supermama.lt svetainės su jos visomis rubrikomis „Google“  suindeksuota daugiau nei 0,38 mln. puslapių! Tai tik dvigubai mažiau nei delfi.lt (0,8 mln.).

2018 m. vasarį „Google“ buvo suindeksavusi apie 33,7 mln. puslapių lietuvių kalba, esančių svetainėse su .lt domenais. O kiek dar svetainių su kitokiais domenais…. Akivaizdu, kad šitiek puslapių į 10 taip trokštamų pirmųjų pozicijų pirmajame „Google“ paieškos rezultatų lape sutilpti negali. Tai kaip tuomet nusipelnyti „Google“ palankumą? Galbūt pasidarys aiškiau perskaičius pažintinį straipsnį apie SEO.

Skaičiai įspūdingi, bet ir toliau sakau, kad konkurencija lietuviškajame internete yra santykinai nedidelė, lyginant su situacija anglakalbėse svetainėse. Lietuviams tenka konkuruoti tik su lietuviais, o štai, pavyzdžiui, airiams neretai tenka varžytis su viso pasaulio anglakalbiais ir netgi užsieniečiais, kurie savo svetainėse turinį pateikia papildomai ir internete dominuojančia anglų kalba. Šiai temai skyriau atskirą straipsnį, kuriame apžvelgiu anglų ir kitų kalbų paplitimą internete bei tuo pačiu ir dideles galimybes Lietuvos verslininkams. Kviečiu skaityti.

Patiko? Pasidalink:
Facebook0
Google+0
https://blg.lt/internetine-prekyba/konkurencija-internete/
Twitter2
LinkedIn1

Autorius: Tomas Žilinskas

Domiuosi viskuo, kas vyksta internete – el. prekyba, internetine rinkodara, SEO. Atsidaręs savo CV matau, kad jau 10 metų iš to ir duoną valgau. Ir vis negana. Norisi ir pačiam tobulėti, ir savo žiniomis dalintis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *