Individualiai dirbantis dizaineris ir interjero dizaino studija gali pasiūlyti panašios apimties projektą, todėl vien pagal darbo formą pasirinkti neverta. Daug daugiau pasako tai, kas konkrečiai rengs projektą, kokios paslaugos įtrauktos, kaip vyks komunikacija ir kas padės, kai klausimų atsiras jau remonto metu.
Vietoje teorinio ginčo „dizaineris ar studija?“ galima pasitikrinti penkias praktines situacijas.
1. Norite visą laiką bendrauti su vienu žmogumi.
Individualiai dirbančio dizainerio modelis čia gali būti patogus: tas pats specialistas išklauso poreikius, kuria koncepciją ir seka projekto eigą. Vis dėlto verta išsiaiškinti, ar jis pats rengia visas projekto dalis, ar kai kurioms užduotims pasitelkia kitus specialistus.
2. Projektas didelis ir vienu metu vyksta daug darbų.
Namo ar didesnio buto projekte gali persidengti techninių brėžinių rengimas, medžiagų paieška, individualių baldų projektavimas ir bendravimas su rangovais. Studijos komanda tokioje situacijoje gali pasidalyti atsakomybėmis. Tačiau vien žodis „studija“ dar negarantuoja, kad taip iš tikrųjų dirbama – verta klausti, kas bus pagrindinis projekto vadovas.
3. Reikia tik dalies paslaugų.
Jeigu išplanavimas jau aiškus, o klientui reikia konsultacijos arba techninio projekto, tiek individualus specialistas, tiek studija gali pasiūlyti mažesnės apimties darbą. Šiuo atveju svarbesnis tampa konkretaus specialisto kompetencijos atitikimas užduočiai.
4. Norite pagalbos ir statybų metu.
Tuomet reikia tikrinti, ar siūloma autorinė priežiūra ir ką ji konkrečiai apima. Vieni specialistai projektą perduoda ir įgyvendinimo procese dalyvauja minimaliai, kiti lieka įsitraukę ir po projektavimo etapo.
5. Svarbiausias kriterijus – kaina.
Čia lengviausia suklysti. Reikėtų lyginti ne studijos ir individualaus dizainerio bendras sumas, o vienodos apimties pasiūlymus. Jei viename yra tik brėžiniai ir vizualizacijos, o kitame papildomai įtrauktas baldų bei medžiagų parinkimas, kainų skirtumas dar neparodo, kuris specialistas brangesnis.
Portfolio taip pat verta vertinti ne kaip gražiausių nuotraukų konkursą. Skirtingi interjero dizaineriai gali turėti labai skirtingą estetinį braižą, tačiau ne mažiau svarbu pamatyti, ar jų projektuose sprendžiamos skirtingos funkcinės užduotys. Jei visi darbai atrodo beveik identiškai, verta paklausti, kiek projektuotojas prisitaiko prie konkretaus kliento gyvenimo būdo.
Geras signalas yra ir tai, kokie klausimai užduodami per pirmą pokalbį. Būsimam projektui svarbūs gyventojų įpročiai, norima stilistika, daiktų laikymo poreikis, biudžetas ir planuojama projekto apimtis. Tai leidžia suprasti, ar siūlomas sprendimas formuojamas konkrečiam būstui, ar klientui tiesiog pritaikomas standartinis paslaugų paketas.
Taigi vienareikšmio atsakymo nėra. Mažam projektui gali puikiai tikti studija, o didelį namą gali sėkmingai projektuoti individualiai dirbantis specialistas. Renkantis daugiau informacijos suteikia ne veiklos forma, o konkretus darbų sąrašas, atsakomybės, portfolio, komunikacija ir dalyvavimas įgyvendinimo metu.
